Išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos (taip pat išlaidos, kurias jis dėl to patirs) pripažintinos vykdymo išlaidomis, kurios turi būti išieškomos toje pačioje vykdymo byloje, todėl šių išlaidų ribose antstolis privalo taikyti skolininko turo areštą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015, nesutiko su antstolio dėstoma pozicija, jog iš skolininko išieškomos tik tos išlaidos, kurias patiria pats antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus. Remiantis CPK 273 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Kasacinis teismas konstatavo, jog priėmus tokį sprendimą, ginčas dėl teisės yra pabaigiamas, todėl išieškotojo išlaidos, patirtos ar kurias jis patirs šalinant savavališkos statybos padarinius, pripažintinos vykdymo bylos administravimo papildomomis išlaidomis, kurios turi būti išieškomos toje pačioje byloje. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog reikalavimas išieškotojui tokias išlaidas prisiteisti ginčo tvarka pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei sudarytų galimybę skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti išieškotojo neteisėtos statybos pašalinimo išlaidas, vilkinti procesą.