Inicijavome kasacinį procesą, iškėlę teisės taikymo ir aiškinimo problemą žalos, patirtos užliejus butą, atlyginimo byloje. Žemesnių instancijų teismai buto nusidėvėjimo kaštus nustatinėjo pagal statybos techniniuose reglamentuose numatytus statinių/medžiagų nusidėvėjimo normatyvus, nustatytus statybos planavimo, bet ne turto vertinimo, tikslais. Nesutikome su žemesnių instancijų teisės išaiškinimu, jog patirtos žalos dydis mažintinas beveik perpus, atsižvelgiant į formalius ir statybos planavimo tikslais nustatytus medžiagų nusidėvėjimo normatyvus. Toks teismų aiškinimas reikštų ir tai, jog buto (apdailos) sugadinimo atveju asmens teisė į žalos atlyginimą yra terminuota – iki statybos normatyvuose nustatytų formalių eksploatavimo terminų pasibaigimo, neatsižvelgiant į faktinę daikto būklę iki žalos padarymo, į tai, jog daiktas buvo naudojamas pagal paskirtį ir tokiam naudojimui jis buvo tinkamas. Po žalos padarymo buto apdailos būklė pablogėjo iš esmės. Be to, nesutikome su žemesnių instancijų teismų išaiškinimu, jog remonto kaštai turėtų būti skaičiuojami pagal ūkio būdu atliekamo remonto kaštų sąmatą, o ne pagal tokias paslaugas teikiančios įmonės sudarytą sąmatą, pastarajai į sąmatą traukiant PVM, darbo užmokesčio kaštus ir pan.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus kasacinį skundą atitinkantį jam keliamus reikalavimus ir esant kasacijos pagrindams, 2015-09-30 skundas buvo įrašytas į kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą.