Ieškovė savo dukroms dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į namą. Dovanojimo sutarties pagrindu dovanotajai buvo suteikta teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis vienai iš dukterų padovanotomis patalpomis, esančiomis antrajame aukšte. Tačiau pagal byloje surinktus duomenis dėl dovanotojos sveikatos būklės patalpos, esančios antrajame namo aukšte, jai nėra tinkamos gyventi. Ieškinio faktiniu reikalavimu buvo dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia, tačiau teismas konstatavo nesant pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip smerktinus geros moralės požiūriu, nes jie neatitiko išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymų sąlygų pobūdžio. Netenkinus reikalavimo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas taikė pažeistų teisių gynybą mažesne apimtimi – ieškovės teisė gyventi pirmame namo aukšte apgintina taikant kitas, t.y. uzufrukto instituto, normas. Kasacinis teismas 2015-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015 konstatavo, jog toks uzufrukto nustatymas teismo iniciatyva nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.
Taigi, nors šalių sudaryta dovanojimo sutartis to nenumatė, o jos negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, buvusio turto savininkė teismo sprendimo pagrindu į perleistą turtą įgijo daiktines teises (uzufruktą). Nors byloje buvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, tačiau uzufrukto nustatymas, paliekant galioti tarp šalių sudarytus sandorius, galėtų būti plėtojamas ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas šeimos turto atveju, kai išieškojimas vykdomas pagal laidavimo sutartį, kurią sudarant nereikalaujamas teismo leidimas, o pati laidavimo sutartis nebuvo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu.