Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio mėn. 18 d. nutartimi priėmė nagrinėtini kasacinį skundą, kuriame iškėlėme teisės aiškinimo ir taikymo problemas, susijusias su įrodinėjimo proceso ypatumais bylose dėl juridinio fakto nustatymo, taip pat susijusias su prejudicinio fakto samprata.
Teismuose buvo nagrinėjama ne viena administracinė bei civilinė byla, susijusi su Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1994-1995 sprendimais skirti žemės sklypus asmeniniam ūkiui. Dėl administraciniuose aktuose esamų netikslumų ne vienas Buivydiškių gyventojas buvo priverstas dalyvauti teisminiuose ginčiuose, ginant savo teises į teisėtai suteiktus ir dešimtmečius naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Situacija komplikavosi tiek, jog jos atgarsiai fiksuoti ir žiniasklaidoje.
Pagrindinė problema, su kuria susidūrė Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio naudotojai yra ta, jog dėl administraciniuose aktuose netiksliai nurodytos suteikto žemės sklypo vietos, vienintelė galimybė įforminti nuosavybės teises į suteiktus žemė sklypus, yra juridinio fakto nustatymas teismine tvarka. Tačiau ir šiuo atveju mūsų klientai susidūrė su, mūsų manymu, netinkamu teisės aiškinimu, kuris užkirto kelią teisingai išspręsti bylą ir taip eliminuoti administracinių aktų prieštaravimus bei apginti pažeistas gyventojų teises.
Manome, jog apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą dėl juridinio fakto nustatymo be pagrindo byloje prejudiciniu buvo pripažintas faktas, konstatuotas kitoje (administracinėje) byloje. Neatsižvelgta į tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejuose bylose. Nebuvo įvertinti bylos dėl juridinio fakto nustatymo ypatumai, įrodymų vertinimo specifika, nukrypta nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklės, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).